Rūko nesugadinti (Tyto Alba, 2009)

Viršelį sukūrė Marija Jure

 

1. Rūko nesugadinti 1

Rūko nesugadinti tą rytą liko tik cigarai.

Cigarai Ersi rankose Hariui visada atrodydavo kiek trumpesni, nei įprasta. Net tada, kai ji dar nebūdavo pradėjusi jų rūkyti. Kai ji užsirūkydavo, ir pradėjęs smilkti cigaras sutrumpėdavo, šis jausmas išnykdavo. O gal Haris tiesiog užmiršdavo pažiūrėti. Nes žiūrėdavo į Ersi.

Ersi buvo aukšta ir liekna. Kiek per liesa, kad įtiktų mamai, ir kiek per stora, kad patiktų Hariui. Jos dažyti plaukai buvo ilgi, ryškiai rudi. Kiek per šviesūs, kad patiktų mamai, ir kiek per tamsūs, kad įtiktų Hariui.

Viskas, kas buvo susiję su Ersi, Hariui atrodė nepilna, gal nepradėta, o gal neužbaigta. Hariui atrodė, Kad Ersi kažko trūksta, bet jis negalėjo suprasti, ko. Ersi buvo graži, jausminga, tik gal perdaug mieguista ir monotoniška. O gal tiesiog jau nepakankamai jauna (trisdešimt vienerių). Vis tik Haris mylėjo Ersi, bet jį nuolat persekiojo įkyrus jausmas, lyg ir ne visiška pilnatvė. Net jos vardas Hariui atrodė nepilnas, lyg be pirmosios raidės. Kai Haris bandydavo prie vardo prilipdyti kokią nors raidę, vardas skambėjo dar kvailiau.

Kartais Haris galvodavo, kad Ersi trūksta vaiko, ir kad vaikas užpildytų tą keistą Ersi tuštumą (tada Haris dar nežinojo, kad Ersi vaiką turi)...