Penkios istorijos apie meilę su laiminga pabaiga
- Kur buvai? – vėl lyg niekur nieko paklausė vyras prieš miegą.
Matilda buvo rami ir abejinga. Paklausė, tai kas? Klausimas, kuris nieko nekeičia. Atsakymas, kurie niekas nenori žinoti.
- Tiesiog pavargau, priguliau, kai atsibudau, jau buvo tamsu.
- Nebuvo tamsu,– pertraukė vyras.
- Nebuvo tamsu? – nesuprato Matilda.
- Kai grįžai, dar nebuvo tamsu,– patikslino vyras.
O Dieve, pagalvojo Matilda. Tau nebuvo, o man buvo. Taip norėjo ir atsakyti, bet miego norėjo dar labiau.
- Visur tavęs ieškojau, – pasakė vyras.
Matyt ne visur, pagalvojo Matilda.
- Dingai, nieko nepasakius, – tęsė vyras.
Taip žmonės ir dingsta, galvojo Matilda. Dingsta neperspėję.
- Galvojau, negrįši, – vyro balsas buvo kažkoks liūdnas, Matilda išsigando, kad tuoj apsiverks.
Ir aš taip galvojau, norėjo sakyti Matilda, glostė vyro galvą kaip mama vaiką, ramindama, guosdama, na ko tu čia, ką prisigalvojai, ko be reikalo gąsdiniesi, pasaulis nėra toks blogas, kaip tau atrodo.
