Nežinau kaip jūs, bet aš tai žiauriai pavargstu galvoti. Tada sėdžiu ir mezgu kilimus. Visai negalvodama. Nes vos tik smegenys įsijungia, iškart prasideda - "Kam to kilimo reikia? Pasaulyje ir taip milijonai kilimų. Gal geriau būtų megzti iš ekologiškų siūlų? Gal imti kitas spalvas? Gal reikėjo megzti platesnį? Gal reikėjo visai nemegzti? Ir išvis ką čia veiki, nieko geriau nesugalvoji? Tuščiai gaišti laiką, jau geriau tą ar aną padarytum? Bet kad ir tas ir anas ne daug būtų prasmingiau, o gal gyvenimas išvis prasmės neturi..."

Tada užtildau smegenis, tiesiog sėdžiu ir mezgu, nieko negalvodama, tiesiog jaučiu, kaip kutena siūlai, klausau, kaip cinksi virbalai, ir darosi taip ramu.

Jei tik norite, galite kilimą nusipirkti. Jis tam ir skirtas - gulėti ir negalvoti, atsijungti nuo visų ir nuo visko. Negalvoti, tik jausti.