Iš „Lengviausias“
…Žinot, nusprendžiau būti laiminga. O ką? Juk kiekvienas žmogus vertas laimės.
Nuo šiol kiekvieną rytą kokias penkias minutes pasakosiu sau istoriją, kaip laimingai ketinu praleisti visą dieną. Tvirtai pažadėsiu sau, kad būtent taip ir bus. Nusiteiksiu gėriui ir džiaugsmui. Tokia nuostata neleis man blaškytis. Šie rytiniai pokalbiai su savimi bus išties naudingiausios gyvenimo minutės. Manau, kad laimė – kaip dūmai, kuo labiau puti, tuo daugiau jų atsiranda…
…O jeigu aš būčiau plunksna, ruda dviejų centimetrų dydžio plunksna? Skrisčiau per visą dangų. Mane pagautų paukštis, nusineštų į savo lizdą, sudėtų ant manęs kiaušinius ir išperėtų savo paukščiukus, tada du išmestų, nes kirmėlių mažai, visiems keturiems vaikams neužteks. O aš viską matyčiau.
Kitais metais paukščiai į tą lizdą nebeatskristų. Lizdas dar po kelerių metų supūtų ir aš nukrisčiau ant žemės. Mane pakeltų vėjas ir aš skrisčiau per visą dangų. Nukrisčiau mieste, ant šaligatvio, prilipčiau prie senos ponios bato. Ponia parsineštų mane namo, ir mes būtume vienos, aš ir mano ponia. Kai ponia mirtų, batus išmestų kartu su kitais jos daiktais ir manimi. O aš viską matyčiau. Tada skrisčiau per visą dangų…
